Šiaulių šv. Jurgio parapija
Kelionė į Pagėgius
|
Šventojo Roko atlaidai Pagėgiuose Ilgai ir rūpestingai mūsų choristai rengėsi išvykai į Pagėgius kartodami G.J. Stehle „Salve Regina“ šventųjų mišių ir kitas giesmes, kai Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis Ankstyvas ūkanotas ir lietingas rytas gražiai nusigiedrijo pro šalį bėgant gražiems Žemaitijos vaizdams, kalbant Rožinį ir giedant Marijos giesmes, o Pagėgių parapijos klebonas ir choristai mus sutiko labai nuoširdžiai su orkestru, lietuviška gira ir sausainiais. Iš senosios katalikų bažnyčios belikęs tik bokštas. Nuo 1993 metų statoma naujoviška erdvi Šv. Kryžiaus bažnyčia (architektai Erdvi bažnyčia pilna žmonių. Maloniai nuteikė, kad dauguma iš jų – jauni žmonės ir vaikai. Šv. mišias aukojo, pamokslą sakė ir procesiją aplink bažnyčią vedė šiltai sutiktas mūsų klebonas kun. Egidijus Venckus. Po pamaldų bažnyčios šventoriuje buvo surengtas didelis koncertas, o po jo „Perono“ kavinėje – iškilmingi pietūs, kuriuose dalyvavo Pagėgių bažnyčios ir mūsų chorai, Pagėgių meras ir kiti garbingi asmenys. Pagėgių choras pagiedojo savo himną, padainavo savo mėgiamų dainų. Gražiais sidabriniais balsais nustebino dvi jaunutės choristės. Pedagogės Giedrės Skipaitienės vedami aplankėme legendomis apipintą senovės vakarinių baltų – skalvių genties apeigų vietą – Rambyno kalną, kurį nuo XIX a. pabaigos globojo Vydūno įkurta „Birutės“ draugija, čia rengdavusi koncertus, vaidinimus, švęsdavusi Jonines. Netoli Rambyno labai gražios Bitėnų kaimo kapinaitės, kuriose 2003 metais pastatytas kenotafas – simbolinis atminimo ženklas „Metų“ poemos autoriui Kristijonui Donelaičiui. Paminklas primena altorių, ant kurio padėta knyga. Čia palaidoti 1991 metais iš Detmoldo (Vokietija) parvežti šio krašto šviesuolio, rašytojo ir žymiausio lietuvių filosofo Vydūno palaikai. Jo kapą puošia tik žolynai ir kuklus lauko akmuo, ant kurio metalinėmis raidėmis užrašyta „Vydūnas. 1868-1953“. Čia pat ir Bitėnus išgarsinusio „Aušros“ redaktoriaus, vieno iš „Varpo“ leidėjų, tautosakos rinkėjo Martyno Jankaus (1858-1946) kapas. 1892 – 1909 metais M. Jankaus įsteigtoje spaustuvėje buvo spausdinamos lietuviškos knygos ir laikraščiai, kuriuos knygnešiai gabendavo į Lietuvą. Čia muziko, žurnalisto, visuomenės veikėjo Valterio Kristupo Banaičio ir kitų šio krašto šviesuolių amžinojo poilsio vieta, todėl šios gražios kapinaitės vadinamos Mažosios Lietuvos panteonu. Bitėnų kaime aplankėme M. Jankaus sodybą, parką prie jos ir unikalią gandrų koloniją, kurioje aplink nedidelę aikštę pušyse gyvena 23 gandrai, mėgstantys tik darnią aplinką. Kelionėje ne tik praturtėjome dvasiškai, bet ir įsigijome naujų bičiulių. Mūsų klebonas pakvietė Pagėgių kleboną ir chorą pas mus į ateinančių metų Šv. Jurgio atlaidus. Parengė Albertas Griganavičius
|
