Choristų kelionė 2014 - Šiaulių šv. Jurgio parapija

Choristų kelionė 2014

TRADICINĖ CHORISTŲ KELIONĖ

 

Anykščių miestus kalnais apriestus

Pakraščeis Švintas upelas.

Lunka bažnyčių visu ulyčiu

Kasnedėl visi žmonelas.

 

Giesmėm ir maldom, let klausunt saldu,

Bažnyčes mūrus siaudyna.

Giesmėm malones ir dekavones

Dieviškų širdį griaudyna.

Vyskupas Antanas Baranauskas (1835-1902)

 

     Saulėtą liepos 23 dienos rytą nusistovėjusios tradicijos ir mūsų Klebono pakviesti choristai išsirengė į kasmetinę kelionę, šįkart į Anykščius. Pakeliui sustojom prie Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios paklausyti išvakarėse varpinėn įkeltų trijų varpų sutartinio gaudesio. Čia mus  sutiko „mūsų parapijiečiai“ - klebonas  monsinjoras G. Sakavičius ir vikaras D. Marcinkevičius, maloniai prisiminę mūsų bendruomenėje praleistus metus ir palinkėję laimingos kelionės.

    Ketinome aplankyti didingą Miežiškių mūrinę  Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, statytą 1916-1920 metais, tačiau radome ją uždarytą ir, pasigrožėję gražiai tvarkoma bažnyčios ir miestelio aplinka, patraukėme toliau.

  Troškūnai – senas Aukštaitijos miestelis, buvęs reikšmingas Lietuvos švietimo centras. 1696 m. čia įsikūrę  bernardinai pastatė vienuolyną, įsteigė mokyklą su turtinga biblioteka, botanikos sodu, kuri buvo gavusi gimnazijos teises, tačiau po 1863 m. sukilimo Vilniaus gubernatorius Muravjovas – Korikas uždarė vienuolyną ir mokyklą, motyvuodamas, kad „Troškūnų bernardinai nedraudė bažnyčioje giedoti giesmes, priešingas valdžiai“.  Vienuoliai 1774-1787 m. pastatė baroko stiliaus su klasicizmo elementais Šv. Trejybės bažnyčią. Išlikę vertingi senieji vargonai (1787 m.), nuo seno garbinamas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Jai buvo skirta mūsų giesmė „Marija Marija“.

   Skverelyje šalia bažnyčios 1996 m. pastatytas paminklas Algimanto apygardos partizanų kovoms atminti  „Vartai išėjusiems ginti Tėvynės“ ( skulpt. J. Jagėla, architekt.A. Kaušinienė). Kovose su okupantais šioje apygardoje žuvo apie 1000 partizanų. Jų garbei ir atminimui sugiedojome Maironio „Oi neverk, matušėle“

    Anykščiai – mūsų literatūros sostinė. Juos labiausiai išgarsino čia gimę ir užaugę literatūros milžinai – vyskupas Antanas Baranauskas, kurio gimimo 180-ąsias metines minėsime kitamet, Jonas Biliūnas (1879-1907) ir Antanas Žukauskas – Vienuolis (1882-1957)., todėl pirmiausia aplankėme kalnelį, kur yra A.Baranausko klėtelė, kurioje jis, parvažiavęs iš Petrapilio, 1858-9 metais parašė „Anykščių šilelį“, A. Vienuolio muziejų ir kapą, unikalios tautodailininko Stanislovo  Petraškos akmeninės keraminės tapybos parodą.

  Anykščių Šv. Mato  dvibokštė neogotikinė bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje – 79 m. (Šiaulių katedra – 70,7 m.), labai erdvi, statyta 1899-1909 m.. Virš centrinių durų – bažnyčios globėjo  šv.Mato vitražas (dail.A. Mackėlaitė),  centrinės navos languose 15 vitražų,  Šv. Kazimiero, palaimintojo arkivyskupo vyskupo J. Matulaičio paveikslai (dail V.Žukas), A. Baranausko biustas (skulpt. H. Rudzinskas) , R. Izdelio sukurtos Kryžiaus kelio stotys šventoriaus tvoros stulpuose. Viename iš bokštų įrengta apžvalgos aikštelė. Iš jos atsiveria nuostabūs vaizdai po vaizdingas Anykščių apylinkes. Liftas tądien neveikė, todėl aukštyn  kopėme patys, o jėgų užteko ir nusileisti. Bažnyčioje sugiedoje „Dėkoju, Dieve, Tau“, skambant muziejuje įsigytų A. Baranausko giesmių ir dainų įrašų akordams, patraukėme į Anykščių šilelį, prie Puntuko, o paskui ir prie Rubikių ežero. Kai papietavome ir atsigaivinome gražaus ežero bangose, karštoji saulutė jau kryptelėjo vakarop, o prieš saulėlydį grįžome namo, dėkodami Dievui ir Klebonui už turiningą ir laimingai pasibaigusią kelionę.

 

                                                                                Albertas Griganavičius

 

© 2010m. www.jurgioparapija.lt, Visos teisės saugomos. e-info.lt sistema: interneto svetainių kūrimas