Krikštas - Šiaulių šv. Jurgio parapija

Krikštas

 „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs" (Mt 28, 19-20).

Krikštas

Šventasis Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Dvasioje, vartai į kitus sakramentus. Krikštu mes esame išlaisvinami iš nuodėmės ir atgimstame kaip Dievo vaikai; tapę Kristaus nariais, įsijungiame į Bažnyčią kaip jos pasiuntinybės dalyviai...

Plg. Katalikų Bažnyčios katekizmas, 1213

Kam Krikšto sakramentas teikiamas?

Pareiškęs norą, Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus (kūdikio vardu šį norą pareiškia tie, kurie įsipareigoja jį auklėti krikščioniškai). Protauti sugebantis žmogus, maždaug nuo 7 m. amžiaus, gali būti krikštijamas tik savo noru ir tinkamai pasiruošęs – išmokęs bent svarbiausias maldas ir pagrindines tikėjimo tiesas. Kūdikiai krikštijami tik tada, kai bent vienas iš tėvų ar globėjų to nori, todėl, jei tėvai nesutinka ar nėra pagrįstos tikimybės, kad vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, krikštas yra atidedamas, kol vaikas sulauks 7 metų amžiaus ir pats apsispręs.

Kas gali krikštyti?

Įprastai krikštija vyskupas, kunigas ar diakonas bažnyčioje arba koplyčioje, kur yra įrengta krikštykla. Krikšto sakramentas švenčiamas bendruomenėje, todėl krikštijama ne pavieniui, o bendrai, kiek tą dieną yra pareiškusių norą priimti Krikšto sakramentą. Suaugęs žmogus krikštijamas savo parapijos bažnyčioje, o vaikas – ten, kur gyvena tėvai.

Esant rimtai priežasčiai (pvz., jei kūdikiui iškyla mirties pavojus), krikštyti gali kiekvienas žmogus, net nekrikštytas, jei tik turi reikiamą intenciją, būtent nori atlikti tai, ką krikštijant atlieka Bažnyčia, t. y. pildamas ant galvos vandenį, ištaria trejybinę formulę. Sakoma: „Jonai (Ona), aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“ Jei po Krikšto kūdikis pasveiktų, reikia kreiptis į kunigą, kad jis Krikštą papildytų.

Apie Krikšto sakramentą...

Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir gauna teisę naudotis kitais sakramentais. Bažnyčia visada mokė, kad Krikštu įgyjama Išganymo malonė yra teikiama dovanai, todėl labai prasminga, kad ši malonė žmogų pasiektų kuo anksčiau – jam tik gimus. Krikščionys tėvai turi rimtai priimti savo pareigą puoselėti Dievo jiems pavestųjų gyvybę ir žinoti, kad jie nusikalsta trukdydami kūdikiui gauti neįkainojamą malonę tapti Dievo vaiku, jei jo gimusio netrukus nepakrikštija. Krikšto metu yra duodamas vardas. Kadangi krikštijamasis įsitraukia į Dievo vaikų antgamtinį gyvenimą, prasminga, kad jam būtų duodamas vardas šventojo, kuris galėtų padėti tesėti Krikšto pažadus ir jį globotų.

Krikštatėviai...

Krikštijamąjį neša arba lydi krikštatėviai, kurie įsipareigoja jį dvasiškai globoti. Krikštas yra tikėjimo sakramentas. Kiekvienas tikintysis gali tikėti tik drauge su Bažnyčia. Tikėjimas, kurio reikalaujama Krikštui, dar nėra tobulas ir brandus, todėl jis turi būti ugdomas. Krikštijamojo ar jo krikštatėvio kunigas klausia: „Ko nori iš Dievo Bažnyčios?“ O jis atsako: „Tikėjimo malonės“. Po Krikšto visų pakrikštytųjų, kūdikių ar suaugusiųjų, tikėjimas dar turi augti. Kad Krikšto malonė išsiskleistų, svarbi tėvų ir krikštatėvių pagalba. Todėl krikštatėviais gali būti ne jaunesni nei 16 m. tvirtai tikintys katalikai (pakanka ir vieno iš krikštatėvių, tačiau nekatalikai krikštatėviais būti negali), pajėgūs ir pasirengę pakrikštytajam – kūdikiui ar suaugusiajam – padėti žengti krikščioniškojo gyvenimo keliu.

Krikšto apeigoms turėkite: krikšto žvakę; baltą krikšto drabužėlį (arba vaiką galite iš anksto aprengti baltos spalvos rūbais).

  

Bažnytinės Teisės Kodeksas apie KRIKŠTĄ

849 - 896 kanonai skirti Krikštui ir Sutvirtinimui

849 kan., kuris apibūdina Krikšto sakramentą. Krikštas yra sakramentų durys. Išganymui būtinas bent troškimas, kuriam tarpininkaujant žmonės išlaisvinami iš nuodėmių, tampa Dievo vaikais ir perkeičiami Kristumi neišdildomu charakteriu, taip pat įjungiami į Bažnyčią. Galiojančiai Krikštas suteikiamas tikro vandens užpylimu ir nustatyta žodine forma. Kanone nėra preciziškai pasakyta, kad atleidžiama gimtoji nuodėmė, bet – žmonės yra išlaisvinami iš nuodėmių. Krikštas yra teikiamas bažnyčioje arba oratorijoje (koplyčioje). Suaugęs krikštijamas savo parapijos bažnyčioje, vaikas krikštijamas tėvų parapijos bažnyčioje, nebent teisėta priežastis verstų elgtis kitaip.

857 ir 858 kan. Kiekviena parapijos bažnyčia turi turėti Krikšto šaltinį. Paprastai šalia bažnyčios nekrikštijama, nebent butų svarbi priežastis (pvz.; jeigu serga vaikas).

866 kan. Jeigu krikštijamas suaugęs – tai tas pats kunigas, kuris krikštijo,    turi teisę suteikti Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus.

868 kan. Teisėtai pakrikštyti vaiką leidžiama: kada bent vienas iš tėvų to nori ir kada yra viltis, kad jis bus auklėjamas katalikiškai; gresiant mirties pavojui, katalikų tėvų vaikai, net ir prieš tėvų valią gali būti pakrikštyti.

869 kan. Jei abejojama: ar buvo Krikštas suteiktas, ar ne, ir jeigu stengiamasi pašalinti abejonę, bet ji vis tiek išlieka, Krikštas suteikiamas su sąlyga: "Jeigu esi nekrikštytas, aš tave krikštiju" ir t.t.

874 kan.

§1. Kad kas galėtų būti krikštatėviais, reikia, kad:

1° Jis šiam reikalui būtų pakviestas paties krikštijamojo arba jo tėvų, arba tų, kurie teisėtai užima tėvų vietą, arba, jų nesant, tai klebono ar krikšto teikėjo. Be to jis turi būti tam reikalui tinkamas ir pasiruošęs vykdyti prisiimtas pareigas;

2° Būtų sulaukęs 16 metų, nebent diecezinio vyskupo būtų nustatyta kita amžiaus riba, arba klebonui ar krikšto teikėjui matytųsi, jog dėl teisėtos priežasties galima padaryti išimtį;

3° Būtų katalikas, priėmęs sutvirtinimo sakramentą ir priėjęs prie pirmos išpažinties ir komunijos. Taip pat jis privalo gyventi tokį gyvenimą, kuris atitiktų tikėjimą ir prisiimamas pareigas;

4° Nebūtų nubaustas jokia teisėtai uždėta ar nustatyta kanonine bausme;

5° Nebūtų krikštijamojo tėvu ar motina.

§2. Ne Katalikų Bažnyčioje pakrikštytasis į krikštą kviečiamas tik kaip liudininkas ir tik su krikštatėviu kataliku.

Suaugusiųjų Krikštui reikalingas pasirengimas – katechumenatas, o taip pat reikalingas vyskupo leidimas.

 

© 2010m. www.jurgioparapija.lt, Visos teisės saugomos. e-info.lt sistema: interneto svetainių kūrimas