Parapijos choras - Šiaulių šv. Jurgio parapija

Parapijos choras

Parapijos choras

    Dabar kiekviena bažnyčia sunkiai įsivaizduojama be vargonų ir be choro.  J.E. vyskupo M. Reinio išleisto giesmynėlio įžangoje buvo parašyta: „Kas gražiai gieda, dvigubai meldžiasi“.  Iš tikrųjų, choristas gieda ne tik sau, bet ir visiems tikintiesiems, žadina jų kilnius jausmus ir padeda labiau įprasminti maldas.

        Mūsų bažnyčios choras turi labai senas ir gražias tradicijas.   

     1921 metais  Šv. Jurgio bažnyčios rektorius kun. Justinas Lapis iš Gruzdžių pasikvietė vargonininką Petrą Balčiūną. Pradžioje giedoti bažnyčioje buvo kviečiami gimnazijos mokiniai, naudotasi po karo mieste vokiečių palikta fisharmonija. Po dviejų metų, įsteigus Šv. Jurgio parapiją, pradėjo kurtis nuolatinis bažnyčios choras, kuriam mokyti buvo nupirkta kita fisharmonija.

       1932 metais bažnyčioje įrengti dviejų manualų vargonai, ir rugsėjo 11 d. bažnyčioje surengtas pirmasis religinės muzikos koncertas, dalyvaujant Kauno operos solistams.

   Choras labiau suklestėjo, kai 1933 metais iš Šėtos atvyko Kauno konservatorijoje studijuojantis vargonininkas Zigmas Puidokas. Įgijus daugiau gaidų prasiplėtė giesmių repertuaras. Choras rengdavo ne tik kasmetinius religinės muzikos koncertus, bet ir dalyvavo dainų šventėse, koncertavo kituose miestuose ir miesteliuose,  net Mintaujos mieste Latvijoje, kur buvo labai šiltai sutiktas.

      1940 metais iš Joniškio atvykęs vargonininkas Juozas Pėželis 1941 metais subūrė votyvinį mergaičių chorą, kuris patiko parapijiečiams, ypač jaunimui.

    Atsisakius vargonininkauti J. Pėželiui, 1949 metais laikinai šias pareigas ėjo buvęs Kauno Kunigų seminarijos auklėtinis Antanas Galeckas. 1950 metais jį pakeitė muzikos mokyklos mokinys Vytautas Adomaitis, kuriam dėl vargonininkavimo bažnyčioje nebuvo leista toliau mokytis muzikos mokykloje. Ir vėliau chorui vadovavo gabūs vargonininkai: Benediktas Uksas, Antanas Šauklys, Viga ir Antanas Narbutai, o nuo 1991 metų buvusi šio choro dalyvė Kristina Sabaliauskienė.

      1976 metais sudegė senieji vargonai, 2006 metais įrengti nauji.

      Bažnyčios chore gieda 40 choristų.

      Sopranai: Joana Aukštikalnienė, Emilija Bezub, Gintarė Daniusevičiūtė, Audronė Jucevičienė,  Jadvyga Kačinskienė,  Valerija Karskienė,  Genutė Kavaliauskienė,  Kornelija Klimanskienė,  Danguolė Mosakienė,  Jadvyga Pučkorienė,  Elytė Rakauskaitė,  Ilona Ramašauskaitė,  Irena Ručinskienė, Angelė Stasiūnienė, Aldona Žičkienė.

   Altai: Leonora Budrevičienė, Alma Dapkuvienė, Vincutė Kasparienė, Aldona Kilčiauskienė, Loreta Mamonienė, Janina Mankuvienė, Vanda Petravičienė,  Filomena Putelienė, Martyna Rumbauskienė, Angelė Skudraitė, Onutė Tamošaitienė,  Vida Tarosaitė, Zina Ugenskienė, Elvyra Užkuraitienė, Sofija Vaišvilienė, Birutė Vernienė, Aldona Virbukienė.

       Tenorai: Petras Gedminas, Viktoras Mantvydas, Steponas Mikolaitis, Romas Šimkus. 

       Bosai: Albertas Griganavičius, Vaclovas Kedys, Jonas Pocilauskas, Stasys Raugas.

       Daugelis choristų chore gieda jau ne vieną dešimtmetį, todėl profesionalių vargonininkų vadovaujamas choras sukaupė labai platų repertuarą. Yra parengęs devynerių Šv. Mišių ir visų liturginių periodų giesmių programas, tarp jų  Adamso „Kalėdų kantatą“, Šopeno „Gedulingą maršą“, J. Arkadelto „Ave Maria“, K. Kavecko „O Sacrum Convivium“ ir kt., todėl žinomas ir už parapijos ribų. Bažnyčios šimtmečio jubiliejui choras atnaujino J.G. Stehle Šv. Mišių „Salve, Regina“ giesmes.  Choras dalyvavo bažnytinių chorų šventėje Vilniuje, bažnytinių chorų sąskrydyje Kryžių kalne, giedojo Kryžių kalno atlaiduose, kasmet gieda Šiluvos atlaiduose (už tai yra gavęs J.E. Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus padėką), kasmet gieda Devintinių procesijose, kasmet Sukilėlių kalnelyje sutinka Tarptautinės tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimo organizacijos atvežamą Fatimos Dievo Motinos statulą ir iškilmingai  su giesmėmis ją palydi per miestą į katedrą. Nuo prieškarinių laikų išlikusi tradicija Šv. Velykų ryto giesmes palydėti pučiamųjų orkestro muzikai, per didesnes iškilmes neretai talkina smuiko griežimas, suteikiantis giedojimui daugiau sakrališkumo. Mirus artimam bažnyčiai ar chorui žmogui, choristai susirenka giedoti Kalvarijos Kalnų ir kitų šermenų giesmių.

     Nuo senovės tarp choristų nusistovėję labai šilti, draugiški santykiai. Minimi choristų jubiliejai, kasmet surengiamos choro šventės, jau įsigalėjo graži tradicija  kiekvieną vasarą apsilankyti Žemaičių Kalvarijos atlaiduose ir su giesmėmis apeiti Kalvarijos kalnus, kasmet vykti į turistines keliones po gražiausias Lietuvos vietas, pakeliui aplankant bažnyčias ir jose sugiedant bent po vieną giesmę.

     Choro repeticijos vyksta bažnyčioje sekmadieniais po sumos, esant reikalui – ir šiokiadieniais prieš ar po vakarinių Šv. Mišių.

   Išėjus amžinybės ilgamečiams choristams Šiaulių miesto Garbės piliečiui Vladui Ravkai ir Juozui Karskiui, chore jau trūksta balsų, ypač vyriškų. Maloniai kviestume kartu su mūsų choru garbinti Dievą giesmėmis visus, kurie gali giedoti.

                                                                Parengė Albertas Griganavičius

     

 

 

 

© 2010m. www.jurgioparapija.lt, Visos teisės saugomos. e-info.lt sistema: interneto svetainių kūrimas