ŠEIMA - GYVYBĖS VERSMĖ
„Lenkų žemė turi būti ne mirusiųjų, o gyvųjų žemė. Todėl lenkų šeima privalo gimdyti vaikus, o ne lavonus.
Kokia yra namų šeima, tokia bus ir tėvynės šeima - tauta.
Jeigu namų šeima gimdys vaikus, tai gyvens ir tauta; jeigu namų šeima gerbs vaiką, tai tokioje tėvynėje bus gerbiamas žmogus. Jeigu nemokės gerbti mažutės gyvybės, kuri gimsta namų židinio ląstelėje, negerbs ir piliečio gyvybės, nes žudyti bus išmokę jau šeimoje. Pirmiausia žudys savo vaikus, o paskui kitus piliečius. Taip gyvybę teikiančios bendruomenės vietoj susiformuos žudikų bendruomenė ir tauta taps savižude. Savo rankomis nužudys save. Ir tokia tauta išnyks, ir įvyks tai, ką apie kai kurias tautas jau dabar sakome Šventojo Rašto žodžiais: kvailųjų vardai bus išbraukti iš gyvųjų žemės. Lenkija nenori mirti. Ir nenori, ir nemirs! Tačiau jūs privalote taip tikėti tautos gyvenimu, kaip Bažnyčia tiki amžinuoju gyvenimu. Privalote žvelgti į tolimą ateitį savo tautos, kuri gyvens ne tik dabar, bet ir antrą tūkstantmetį. Nes antrasis tūkstantmetis, mieliausieji, atsiranda pirmajame, kuris baigiasi" (NS, p. 121-122).
MOTINA NEGALI BŪTI ŽUDIKĖ
„Jeigu gydytojas privalo (taip reikalauja gydytojų etikos kodeksas) statyti į pavojų savo gyvybę gelbėdamas kitą žmogų, tai negi motinos priedermė būtų kitokia? Negi jai būtų leistina kokiais nors asmeniniais sumetimais paskelbti mirties nuosprendį savo pagimdytam vaikui?...
Kad tai pripažintum ir to laikytumeisi, nereikia turėti nė itin jautrios sąžinės. Pakanka sveiko proto" (NS, p. 132).
„Šiuolaikinei motinai melagingai aiškinama, kad joje besiformuojanti gyvybė yra kažkoks agresorius ir neteisėtas okupantas. Ji įkalbinėjama, jog turi teisę gintis nuo to okupanto. Ir pagaliau - o siaube! - jai suteikiama teisė, kurios neturi liekas, netgi neteisingiausias prokuroras - kėsintis į gyvybę!
Pagal Baudžiamosios teisės kodeksą tik po ilgos ir sunkios procedūros galima nuspręsti: yra vertas mirti! O čia be teismo sprendimo, vien tik žmogaus, galbūt tuo tarpu suvargusio, neturtingo ar ligoto, valia pasmerkia myriop! Paklauskime savęs: kas davė teisę? Kodėl visuotinis ir pagrindinis gyvenimo įstatymas nežudyk čia turi būti sustabdytas?" (NS, p. 136).
TAUTA BE ŠEIMOS ŽŪVA
„Bet taip pat ir tauta be šeimos miršta. Tauta, kurioje suardoma šeima, nyksta. Mat egzistuoja biologinė priklausomybė ir ryšys tarp šeimos ir tautos. Šeima - tai pagrindinė, pastoviausia visuomenės ląstelė. Tai yra ne tiktai kuriamoji, biologinė jėga, bet ir moralinė, auklėjamoji, bendruomeninė ir pilietinė galybė. Todėl šeima, kaip jau esu kalbėjęs prieš savaitę, yra ir natūrali tautos sąjungininkė. Ji saugo jos gyvybę. Ji taip pat kuria tautoje bendruomeninį, ne tik gimininį ryšį. Šeima yra tautos būties tvarumo pamatų kūrimo esminis elementas. Gali susvyruoti tautos būtis, tačiau tuo metu dar laikosi šeima...
Taigi tauta labai daug semiasi iš šeimos. Tauta sudaro apsaugą šeimai ir atvirkščiai... Tauta privalo pripažinti šeimos teises, o ypač teisę išlikti. Negali imtis nieko tam priešingo, nes pati sau pakenktų. Šeimai privalo tarnauti visas tautos paveldas - jos kalba, istorija, papročiai ir tradicijos.
Todėl, idant išgelbėtume šeimą ir jos nenusmukdytume, reikia pažadinti tautinę sąžinę, į kurią jau esu apeliavęs, kreipdamasis į meno kūrėjų pasaulį" (NS, p. 688).
p.53-54
TAUTINĖ GYVYBĖS DOVANOS GLOBA
„Visas mūsų tautinis ir politinis gyvenimas privalo būti kupinas troškimo išsaugoti gyvybę. Po tokio baisaus nukraujavimo stebina pats faktas, kad gyvename. Tai yra tikras tautos neišsenkamos stiprybės ir gyvenimo geismo stebuklas.
Tasai prigimtinis sveikas tautos instinktas privalo būti deramai ugdomas, o jo pamatai plečiami, kad sukurtume savo tautinę gyvybės taupyklę ir pirmon vieton pastatytume gyvenimo politiką.
Visas viešasis, visuomeninis, ūkinis gyvenimas privalo būti taip sutvarkytas, kad žmogus be reikalo nebūtų alinamas, kad jis galėtų kuo ilgiau gyventi ir kuo vaisingiau dirbti bendram labui. Ekonominio gyvenimo idealas turi būti ne tiek darbo rekordai, kiek ekonomiškas piliečių pajėgų naudojimas, kad jie be laiko netaptų invalidais, pensininkais, o gerai panaudojamomis jėgomis kuo ilgiau prisidėtų prie visuotinės gerovės... Geras žmonių administravimas šimtą kartų svarbesnis už aukso, kasyklų, miškų ir pan. administravimą" (NS, p. 39).
„Atgaivinkime savyje gyvenimo ambiciją, tokią reikalingą tautai, kurią labiau yra išgarsinęs menas didvyriškai numirti negu sugebėjimas gyventi" (NS, p. 40).
„Jeigu rašoma apie didžiausią tautos turtą, apie gyvybę, kuri yra žmonių šviesa, tai taip droviai, tarsi ta nauja gyvybė, ateinanti į Lenkiją, būtų užpuolikas ir priešas...
Niekada nebuvome duobkasių tauta, nes nieko, gerbdami visų laisvę, nesame palaidoję. Būtų tragedija, jeigu tauta, kuri gerbia laisvę, moka kovoti už mūsų ir jūsų laisvę, taptų pati sau duobkase!
Tad gal jau įveikėme akimirkos beprotybę, nes to kitaip nei mus apėmusią beprotybe neįmanoma pavadinti" (NS, p. 137).
„Gelbėkite žmogaus teisę gimti lenkų žemėje!
Buvau įspėtas: tos temos nereikia liesti, nes ji pavojinga... Nematau, kad tai būtų politinė tema, matau tautinę temą... Šitą matau! Niekas kitas man nesvarbu!
Šita sustingusi, konservatyvi Bažnyčia, pažangos priešininkė ir jos atsilikę apaštalai, įvairūs nepakankamai sąmoningi vyskupai gina teisę gyventi! O ar visi suprantame, jog tai yra kova už Lenkijos valstybės interesus? Tai ne tik dogminė, moralinė ar askezės teologija, bet ir kai kas daugiau... Tai kova už žmogų! Kova už tautą!..
Visur, kiekvienoje tautoje yra tam tikra kategorija žmonių, kurie privalo išdrįsti pakartoti: „geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų" (Jn 11,50).
Mūsų pareiga yra aiškiai kelti klausimą: nors ir reiktų nukentėti, negalima kišti galvos į smėlį, kai sprendžiasi žmogaus ir visos tautos gerovė!" (NS, p. 385). p. 64
APIE VALSTYBINĘ TEISĘ
„Teisės filosofija moko, kad vienas iš principinių teisės elementų yra racionalumas; ji privalo būti protinga, tai yra derėti su prigimtine tvarka ir sveiko proto reikalavimais, antraip ji nebus teisė.
Iš kurgi staiga galėjo rastis tokia (valstybės) teisė, atiduodanti nuosprendį į rankas motinos, leidžiančios lemti joje prasidėjusį gyvenimą?" (NS, p. 132). p.168
LENKŲ TAUTOS NUODĖMĖS
Pasileidimas! Jis nuskurdina tiekos talentingų žmonių psichiką, smukdo valią ir gadina širdį, alina fizines jėgas ir sudaužo šeimas. Koks jis brutalus ir gyvuliškas! Argi neturi versti kovoti su juo kiekvieną žmogų, kuris išsaugojo bent trupinėlį grynai žmogiškos ambicijos, nors lašelį taurumo ir pagarbos sau pačiam? p.72
TAUTINIAI PRIESAKAI
„Tauta turi daug jausminių impulsų ir refleksų. Kartais eina jų vedama. Iš jų kyla meno kūriniai, aukšti ir kilnūs užsidegimai, didelės pergalės. Tai yra mūsų tautos istorijos ir kultūros žiedai, tačiau, kad tie žiedai galėtų išaugti, žemė turi būti užvaldyta, įsisavinta ir išdirbta. Turime ties ja budėti ir abiem rankomis laikyti ją savo ramioje, blaivioje mintyje, valioje ir širdyje...
Kuo aukštesni mūsų dvasios polėkiai, tuo labiau privalome save valdyti, harmonizuoti kūną ir sielą, protą, valią ir širdį. Visa tai turi vesti į tam tikrą vienovę, kurią
visiškai valdo meilė.
Didžiausias kiekvieno iš mūsų rūpestis yra išlaikyti blaivumą, save suvaldyti ir sutramdyti.
Ir mūsų tautinis būti ar nebūti yra priesakas valdyti save, ramybė, pusiausvyra, blaivumas, sugebėjimas tvarkyti savo polėkius, refleksus, aistras ir jausmus.
Kiekvienas, kuris nori valdyti valstybę, tautą, Bažnyčią ar šeimą, pirmiausia privalo išmokti valdytis pats" (NS, p. 97,98).
„Vis dėlto tautai nėra svarbiausias dalykas po gabalėlį narstyti savo praeitį. Nes jeigu mes tą praeitį net kuo geriausiai pažintume ir kaip reikiant būtume suregistravę, į katalogus surašę visas smulkmenas ir reliktus, išnagrinėję ir saugiai padėję nesuskaičiuojamą daugybę dokumentų, tai dar nebūtų gyvenimas, nes gyvenimas nebūna vakarykščias. Gyvenimas yra dabar, o nuo to, ar jis yra ir koks jis yra, priklauso, ar bus ir koks bus rytojus" (NS, p. 118). p.74
ŽMOGAUS KŪNO IŠNIEKINIMAS IR PAŽEMINIMAS
„Maideneko laukuose iki šiol stūkso kalnai komposto – tūkstantis trys šimtai kubinių metrų su mėšlu sumaišytų žmonių pelenų ir kaulų – trąšos daržovių laukams. Tai Hitlerio materialistų stabmeldžių ūkiškumo ženklas. Tai dviejų kultūrų riboženklis... tarp tariamai reakcinės, žmogui priešiškos, kuri vis dėlto saugo visus žmogaus kaulelius, sudeda juos į relikvijorių, kilnojamuosius altorėlius šventintose vietose, ir tos naujosios kultūros, esą pažangiausios, išlaisvintosios, kuri laisvus žmones paverčia mėšlu. Tragiškas laiko ženklas! Ar jis deramai apmąstytas?“ (NS,p.14-18) p.29
L.: Krzysztof Ježowski ,,Kardinolas Stefanas Višinskis. Mintys apie valstybę, žmogų, tėvynę, kultūrą, tautą.“ „Katalikų pasaulis" Vilnius, 2001
Popiežių balsai
Popiežiaus Siksto V konstitucija ,,Efraenatam'' 1588.10.29 mini didelę aborto žalą ir skiria labai griežtas bausmes visiems aborto bendrininkams. Pasauliečiai, be skaudžių civilinių bausmių, paskelbiami neverti gauti kada nors kunigo šventimų; dvasininkai nebetenka visų beneficijų, oficijų ar privilegijų, be to, jie turi būti degraduoti ir tuoj išduoti pasaulietinei valdžiai nubausti; kartu ir visi aborto bendrininkai užsitraukia ekskomuniką.
Pop. Grigalius XIV savo 1591 m. ,,Sedes apostolica'' sušvelnino konstitucijos bausmes ir kartu grąžino nuo seno įsigalėjusį skirtumą tarp foetus animatus ir inanimatus.
Pop. Inocentas XI 1679 m. pasmerkė nuomonę, kad mergaitė savo geram vardui išsaugoti galinti daryti abortą, jei dar vaisius neturi sielos. Taip pat tas pats popiežius pasmerkė kitą klaidingą nuomonę, kad žmogiškasis vaisius protingą sielą tegaunąs gimdamas ir todėl abortas niekuomet negalėjęs būti žmogžudystė.* (1) P.38.
Popiežius Pijus IX savo konstitucijoje ,,Apostilicae sedis'' 1869.10.12 iš Kanonų teisės išėmė skirstymą ,,suformuotas'', ,,nesuformuotas''. Vietoj lengvesnių bausmių už ankstyvuosius abortus ir griežtesnių bausmių už vėlesnius jis vėl įvedė vienodas bausmes. Ta bausmė - tai ekskomunika, galiojanti iki šių dienų. Ekskomuniką gali atleisti tik vyskupas ar jo įgaliotas kunigas. Nors Kanonų teisės bausmės už abortą įvairavo, Bažnyčios mokymas liko pastovus. Abortai visada buvo smerkiami.
Pop. Pijus XI 1931.12.31 išleido encikliką ,,Casti Connubii''. Joje pasisakė už negimusios gyvybės saugojimą ir prieš gyvybės pradėjimo vengimą dirbtinėmis priemonėmis. Ši enciklika buvo atsakymas į anglikonų Bažnyčios Lambeth konferenciją 1931.08.14, kurioje leista naudoti kontracepciją. Netrukus ir kitos protestantų bažnyčios leido kontracepciją.
Pop. Pijus XII daugelyje kalbų tęsė savo pirmtako mokymą. ,,Kiekviena žmogiška būtybė, netgi vaikas savo motinos įsčiose, gauna teisę gyventi tiesiogiai iš Dievo, o ne iš tėvų ar kokios nors bendruomenės ar žmogiškosios valdžios. Taigi joks žmogus, joks žmogiškasis autoritetas, joks mokslas, jokios medicininės, eugeninės, visuomeninės, ekonominės ar moralinės ,,nuorodos" negali suteikti tinkamo pagrindo betarpiškai ir sąmoningai disponuoti nekalta žmogiškąja gyvybe." Kalboje, pasakytoje 1951 m. Italijos pribuvėjoms, pasmerkė kontracepciją kaip priešingą natūraliam ir dieviškam įstatymui. Toje pačioje kalboje pasmerkė ir sterilizaciją. Popiežius dar sakė: „Dar negimęs kūdikis yra tiek pat žmogus, kaip ir jo motina“.1958 m. vieną mėnesį prieš savo mirtį pasmerkė įvairias tabletes prieš pastojimą, pavadinęs jas tiesiogine sterilizacija.
Pop. Jonas XXIII enciklikos ,,Mater et Magistra'' 185-199 paragrafuose katalikų pagarbą gyvybės dėsniams iš naujo patvirtino.
Pop. Paulius VI 1968.07.25 paskelbė encikliką ,,Humanae Vitae'', kuri buvo atsakas į kilusias abejones dėl piliulių pasirodymo ir vartojimo bei kilusią pokyčių dvasią Bažnyčioje 1960 m. Štai svarbesnės enciklikos mintys: Bažnyčia, ragindama elgtis taip, kaip liepia prigimties įstatymas, kurį pastoviai aiškina jos doktrina, moko, jog kiekvienas moterystės panaudojimas turi išlikti tinkamas gyvybei perteikti. 11 skyrius.
,,Kaip žmogus, apskritai imant, neturi neribotos valdžios savo kūnui, taip ir gimdymo galioms, nes iš jų esminių savybių sprendžiame, kad jos yra skirtos duoti naujiems žmonėms gyvybę, kuri paeina iš Dievo.'' 13 skyrius.
,,Remdamiesi šiais svarbiausiais žmogiškosios ir krikščioniškosios doktrinos apie santuoką principais, privalome pastebėti, kad tiesioginis nėštumo nutraukimas ir visų pirma tiesioginis abortas, nors jis būtų daromas ir sveikatos sumetimais, yra neleistinas būdas vaikų skaičiui riboti ir todėl šį būdą reikia visiškai atmesti.
Taip pat, kaip Bažnyčios mokymas yra ne kartą nurodęs, smerktina tiesioginė vyro ir moters sterilizacija abiem atvejais, - ir kai ji daroma visam gyvenimui ir kai ribotam laikui.
Lygiai neleistinas yra bet koks veiksmas, kuriuo, ar rengiantis santuokiniam aktui, ar jį atliekant, ar jį atlikus ir numatant natūralias jo pasekmes, būtų siekiama sukliudyti pastoti, toks sukliudymas, ar jis būtų tikslas, ar priemonė vis tiek yra neleistinas.'' 14 skyrius.
,,Jei kitas gimdymas yra atidėtinas dėl pateisinamų priežasčių, būtent dėl fizinių ar dvasinių sąlygų arba dėl išorinių aplinkybių, tai, kaip moko Bažnyčia, sutuoktiniams leistina atsižvelgti į gimdymo funkcijų ciklą ir vedybiniams santykiams naudoti nevaisingą metą; vadinasi, vaikų skaičių planuoti taip, kad jokiu būdu nebūtų nusikalstama doriniams principams, kuriuos čia dabar išdėstome.
Bažnyčia neprieštarauja sau ir savo doktrinai, tiek spręsdama, kad sutuoktiniams leistina atsižvelgti į nevaisingus laiko tarpus, tiek drausdama naudoti apsisaugojimo priemones, nors joms pateisinti vis būtų kartojami argumentai, atrodą tinkami ir svarūs...'' 16 skyrius.
,,Dori žmonės gali dar geriau įsitikinti, kad Bažnyčios doktrina teisinga, atkreipę dėmesį į dirbtinio gimimų reguliavimo padarinius. Visų pirma reikia pagalvoti apie tai, kad per dirbtinį reguliavimą atveriamas platus ir lengvas kelias tiek į sutuoktinių neištikimybę, tiek ir į bendrą dorovinės disciplinos pašlijimą...''* [8]
,,Negalima nutylėti tų pasikėsinimų į gyvybę, kurie taip dažnai, deja, remiantis teise, yra vykdomi. Pirmiausia turime galvoje abortus(...). Kaip civilizuota krikščioniška visuomenė gali leisti ,,nekaltų aukų skerdynes"? Kaip galima likti abejingam ir neašaroti? popiežius PauliusVI (Wlodzimierz Fijalkowski ,,Gimdymo dovana" K. Caritas 2000, P89)
Pop. Jonas Paulius II daugiausiai už visus popiežius yra pasisakęs skaistumo, negimusios gyvybės saugojimo, natūralaus šeimos planavimo klausimais įvairiomis progomis. Enciklikose ,,Familiaris Consortio'' 1981.09.22 ir ,,Veritatis Splendor'' 1993.08.06 tvirtai išdėsto Bažnyčios paziciją šiais klausimais.*[10] P. 323-340; [7] P. 68,72,102,107,121. 1995 m.kovo 25 d. pasirodė jo žymiausia enciklika, skirta šeimai, gyvybei, skaistumui, tai ,, Evangelium Vitae".Šią encikliką 1995m. lietuvių kalba išleido ,,Aidai". Šios enciklikos dėka Lietuvoje pradėta švęsti Gyvybės diena.
Pop. Jonas Paulius II 1994.02.11 įkūrė Popiežiškąją Gyvybės Akademiją. Ji yra autonominė mokslo įstaiga, veikianti prie Popiežiškosios sveikatos apsaugos darbuotojų sielovados tarybos.* (XXI amžius. 1994.03.09)
Keletas pop.Jono Pauliaus II pasisakymų fragmentų:
,,Jei kėsinamasi į žmogaus teisę gyventi tuo momentu, kada jis pradedamas motinos įsčiose kaip žmogus, tai kėsinamasi į visas moralines nuostatas, kurios tarnauja nepajudinamoms žmogiškosioms vertybėms apsaugoti. Bažnyčia gina teisę gyventi ne tik atsižvelgdama į didybę Dievo, kuris yra tos gyvybės pirmasis Davėjas, bet kartu ir į bendražmogiškąsias vertybes." Nowy Targ, 1979 06 08
,,Kreipiuosi į visus: absoliučiai ir šventai gerbkite šventąją žmogiškąją gyvybę nuo jos pradėjimo akimirkos. Abortas, kaip konstatavo II Vatikano Susirinkimas, yra ,,pasibjaurėtina žmogžudystė" (Gaudium et spes.51) Kėsinimasis į negimusią gyvybę, kad ir kokioje vystymosi fazėje ji būtų, reiškia grėsmę visai moralinei tvarkai, tikrajam žmogiškųjų vertybių sargui. Dar negimusios gyvybės absoliučios neliečiamybės gynyba yra žmogaus teisių ir orumo dalis gynybos dalis. Limerick,1979 10 01 Rūpinimąsi vaiku dar prieš jo gimimą, nuo pradėjimo akimirkos, o vėliau vaikystės ir paauglystės metais yra pirmas ir pagrindinis žmogaus pažiūros į kitą žmogų matas". Niujorkas, 1979 10 02
,,Nedvejodamas skelbiu jums ir visam pasauliui, jog kiekviena žmogiškoji gyvybė nuo pradėjimo akimirkos ir visais tolesniais laikotarpiais yra šventa, kadangi žmogiškoji gyvybė buvo sukurta Dievo pagal Jo atvaizdą ir panašumą. Niekas nepakyla aukščiau didžios žmogiškosios būtybės vertės. Žmogiškoji gyvybė nėra jokia idėja ar abstrakcija; žmogiškoji gyvybė yra konkreti tikrovė būtybės, kuri geba mylėti ir tarnauti žmonėms.(...)
Žmogaus gyvybė yra neįkainojama, nes yra dovana Dievo, kurio meilė yra begalinė, o jei Dievas duoda gyvybę, tai duoda ją amžiams". Vašingtonas 1979 10 07
,,Niekur kitur Dievas nepasireiškia žmogaus atžvilgiu tik Jam būdinga veikla taip radikaliai ir niekur kitur neapsireiškia taip apčiuopiamai, kaip savo kūrybine veikla dovanodamas jam gyvybę. Todėl požiūris į gyvybės dovaną yra tikrojo žmogaus ryšio su Dievu ir kitu žmogumi rodiklis ir pagrindinis matas, taigi tikro religingumo ir moralės rodiklis ir matas". Čenstakava 1983 06 19 (Wlodzimierz Fijalkowski ,,Gimdymo dovana" Kaunas Caritas 2000, P89-90, 102) Popiežius Jonas Paulius II
MOTINA TERESĖ
Šiandienos problema, kuri jaudina tiek daug žmonių, yra ne tik baimė, kad pasaulyje bus žmonių perteklius. Vis daugiau pasigirsta balsų, kad Dievo apvaizda nepasirūpins visais gimstančiais kūdikiais.
Mano nuomone, jei abortai yra leidžiami šalyse, kurioms nieko netrūksta, tai tos šalys yra vargingiausios iš vargingiausių. Aš stengčiausi įsteigti tose šalyse daug įstaigų vaikams. Mes turime tokių mažų įstaigų visoje Indijoje ir iki šiol neatsisakėme nė vieno vaiko. Ir, kas nuostabiausia, Dievas pasirūpina kiekvienu vaiku, kuris išsigelbėjęs iš mirties, suranda namus pas naujus tėvus.
Kalkutoje pradėjome ginti negimusiųjų gyvybę įvaikindami kūdikius ir, kiek galėjome, sumažinom skaičių tų, kuriems buvo lemta mirti nuo tėvo ir motinos. Indijoje tai nuostabus dalykas, nes įstatymas šių vaikų negina.
O už šalis, kuriose įstatymas leidžia abortą kaip natūralų aktą, mes privalome melstis, kadangi ši nuodėmė didžiulė. Tai yra žmogžudystė.
Mes buvome pakviestos į Bangladešą pagelbėti merginoms, kurios buvo užpultos kareivių. Iš desperacijos kai kurios nusižudė. Mes joms įkūrėm vaikų namus, nugalėję didelius sunkumus, nors tokių apgautų merginų grąžinimas į visuomenę prieštarauja musulmonų ir indusų įstatymams. Bet kai Mujibur Rahman pasakė, kad šitos merginos turi būti laikomos šalies didvyrėmis, kad jos bandė ginti savo orumą ir kovojo dėl savo šalies, tėvai atėjo jų pasiimti, atsirado jaunų vyrų, kurie joms pasipiršo. Tačiau kai kurie reikalavo padaryti joms abortus. Tai buvo siaubinga kova. Aš juos tikinau, kad šitoms merginoms garbė buvo atimta prievarta, kad jos nenorėjo nuodėmės. O tai, ką kai kurie žmonės nori joms padaryti ar padėti padaryti, yra žmogžudystė. Visą savo likusį gyvenimą jos niekada neužmirš, kad leido nužudyti savo vaikus. Vyriausybė sutiko su mumis, ir buvo pranešta, kad kiekviena motina, kuri norėtų daryti abortą, verčiau tegul gimdo ir atiduoda mūsų globon. 40 vaikų, kuriuos mes priėmėme, 30 buvo įvaikinta gerose šeimose. Taip mes bandėme kovoti su abortais.
Kadangi mūsų seserys dirba vargingiausiuose kvartaluose, mes rasdavom labai daug mirštančių jaunų motinų, matėm, kad gimsta neišsivystę vaikai. Kai išsiaiškindavome visas aplinkybes, supratome, kad dėl nežinojimo šios jaunos moterys buvo išnaudojamos. Todėl mes meldėme Dievą, kad atsiųstų mums ką nors, kas galėtų padėti šioms moterims išspręsti šią problemą. Mes buvome palaimintos pašaukimu, kurio mums reikėjo. Sesuo iš Moriso salos suorganizavo natūralaus šeimos planavimo kursus. Mes pradėjome platinti informaciją ir jau turime daugiau kaip 3 tūkstančius šeimų, taikančių šį būdą. Jo veiksmingumas - 95-96%.
Kai žmonės įsitikino, kad šis metodas veiksmingas, atėjo mums padėkoti. Kai kurie sakė: ,,Mūsų šeimos išliko, jos džiaugiasi gera sveikata, mes galime turėti kūdikį tada, kada jo norim.''
Ralph Rolls paklausė Motinos Teresės, kaip ji įvertintų padėtį šiandieninėje Anglijoje. Ji atsakė: ,,Anglija, matyt, abejoja, ar ginti negimusius kūdikius, ar jų atsikratyti. Ji atsikrato jų, naikindama gyvybę. Man tai aiškus ženklas, kad šalis yra labai neturtinga, nes nepasirūpina gyvybe, kurią Dievas sukūrė. Arba Anglija yra kažkaip suklaidinta.''
Tada Rolls jos paklausė, gal ji mananti, kad būtų geriau, jei abortai būtų daromi nelegaliai. Į tai ji atsakė: ,,Aš nesakau legaliai ar nelegaliai, aš manau, kad nė vieno žmogaus ranka negali pakilti žudyti, nes žmogaus gyvybė yra Dievo gyvybė mumyse, net ir negimusiuose vaikuose. Todėl dar į pasaulį neatėjusių ir jau žudomų vaikų šauksmą turi girdėti Dievas.''
Rolls paklausė, kaip visuomenė galės susitvarkyti su tokia gausybe vaikų, jei jiems visiems bus leista gimti. Motina Teresė atsakė: ,,Jėzus pasakė, kad mes esame gerokai svarbesni Jo Tėvo akyse už žolę, paukščius ir žemės gėles. Ir jei Jis pasirūpina šiais dalykais, tai tuo labiau pasirūpins savo paties gyvybe mumyse. Jis negali mūsų apgaudinėti. Gyvenimas yra didžiausia Dievo dovana žmonėms, ir žmonės yra sukurti pagal Dievo paveikslą. Gyvybė priklauso Dievui, mes neturime teisės jos nutraukti. ,,Mūsų pasaulis linksta link absurdo, - sako Bordignon. - Mes sukūrėme gyvenimo sąlygas, apie kurias prieš 20 metų nė nesvajojome. Mes daug kartų padidinom gamybos našumą, padarėme nematytą technologinę pažangą. Ir viso to akivaizdoje nesugebame aprūpinti maistu visų žemės gyventojų.''
Motina Teresė, paklausta apie natūralaus šeimos planavimo akcijos sėkmės priežastis, atsakė visai paprastai: ,,Žmonės suprato susivaldymo naudingumą''. [11] P. 39-40.
Motina Teresė iš Kalkutos: ,, ...Abortų vaisius yra atominis karas. Bet aš jaučiu, kad didžiausias taikos ardytojas šiandien yra abortas: ir tikras karas, tiesioginis žudymas, tiesioginis žudymas, tiesioginė žmogžudystė, padaroma pačios motinos. Mes skaitome Šv. Rašte, kur Dievas kalba labai aiškiai. ,,Net jei motina užmirštų savo vaiką, aš tavęs neužmiršiu.''
Mane labiausiai sukrečia sakinio pradžia - ,,net jei motina užmirštų'' - kažkas neįmanomo! Bet net jei ji užmirštų, ,,Aš tavęs neužmiršiu''.
Todėl šiandien abortas yra didžiausia niekšybė, didžiausias taikos griovėjas. Ir mūsų čia nebūtų, jei mūsų tėvai būtų tai padarę.
Mes mylime savo vaikus. Bet kaip su milijonais kitų? Daugelis yra labai susirūpinę vaikais Indijoje, Afrikoje, kur nemažai jų miršta nuo blogo maisto, bado ir pan. Bet milijonai tyčia numarinami motinos valia! Ir šitai šiandien yra didžiausias taikos griovėjas. Jei jau motina gali nužudyti savo vaiką, ką reiškia man užmušti tave ar tau mane? Todėl aš kreipiausi į Indiją ir kitur. Tegul mums atneša vaikus. Metų pradžioje aš daug kur sakiau. Tegul kiekvienas gimęs ir negimęs vaikas šiais metais tampa norimas. Štai jau metai baigiasi. Ar mes realiai vaikus padarėme norimus?
Mes kovojame prieš abortą įvaikindami kūdikius. Mes išgelbėjom tūkstančius gyvybių išsiuntėme prašymus į visas klinikas, ligonines, policijos skyrius, prašydami nežudyti vaiko; mes jį paimame. Taip kiekvieną dieną ir naktį ateina netekėjusios motinos. Mes pasirūpiname jų vaikais. Į mus kreipiasi daugybė bevaikių šeimų, tai mums yra Dievo palaiminimas...'' (National Right to Life News. April 26, 1990)
„… tik Dievas gali lemti gyvenimą ir mirtį… Todėl abortas siaubinga nuodėmė. Jūs ne tik atimate gyvybę, bet ir stojate prieš Dievą. Vis dėlto žmonės sprendžia, kas turi gyventi, o kas mirti. Jie nori tapti visagaliu Dievu. Jie nori perimti į savo rankas Dievo galią. Jie nori pasakyti: ‘Apsieisiu be Dievo. Pats nuspręsiu. Tai šėtoniškiausias dalykas, kokį gali padaryti žmogus…“ (Doing D. Mutter Teresa. Ihr Leben und Werk in Bildern. Freiburg, Basel, Wien, 1981. S. 173.)
Mieli Broliai ir Seserys,
Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas
Demoniška abortų kilmė
„Tauta, žudanti savo vaikus, yra tauta be ateities.“
Popiežius Jonas Paulius II (Bažnyčios žinios, 1996 09 30, Nr.18)
Pradėtas svarstyti Lietuvos Respublikos gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas labai aiškiai susikirsto žmones į tris grupes. Vieni už, kiti prieš, o didžiausia grupė – abejingieji. Pastariesiems tinka pasakymas, kad karščiausios pragaro vietos yra rezervuotos tiems, kurie moralinės krizės akivaizdoje nieko nedaro.
Iš tiesų tai yra vertybinė dvikova. Dvasinė kova. Ta kova vyksta tarp Dievo šalininkų (Gyvybės Kultūra) ir šėtono sąjungininkų (Mirties Kultūra). Nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie Dievo įsakymus. O jei toks ir atsirastų, kiekvieno žmogaus prigimtyje yra įrašytas tas pats įsakymas: „NEŽUDYSI!“ Visi, nenorintys šio įsakymo laikytis seka Liuciferio keliu – NETARNAUSIU! Atvirai kelia maištą prieš Dievo nustatytą moralinę tvarką.
Šėtono sąjungininkai šioje kovoje naudojasi patikrintais dar nuo Adomo ir Ievos laikų demono metodais. „Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidus. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, - jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.“ Jn 8,44.
„Melo tėvo“ sąjungininkai, norėdami pasiekti savo tikslus, vartoja klaidinančią, melagingą kalbą. Šį melo metodą naudojo hitlerininkai, vykdydami holokaustą. Žydų masines žudynes ėmė vadinti ,,spec. veiksmais“, „rasės gryninimu“ ir pan. 1946 m. spaudoje pasirodžiusioje esė ,,Politika ir anglų k.“ Džordžas Orvelas atskleidė, kaip politinė leksika, kuri, jo manymu, daug kur gina neapginamus dalykus, daugžodžiavimu, šabloniškomis frazėmis, miglotumu, dviprasmybėmis ir eufemizmais ištvirkina kalbą. O ištvirkinus kalbą, ištvirksta ir žmogus. ,,Politinė kalba, - rašo Orvelas, - sukurta tam, kad melas panašėtų į tiesą, o žudymas - į garbingą darbą“. Mirties Kultūros šalininkai, kalbėdami apie abortus, vengia tiesos, todėl naudoja eufemizmus, semantinę akrobatiką. Verčia ir kitus meluoti, prigalvoję „politkorektiškumo“ sąvoką. Pradėkime kalbėti tiesą. „Sakykite: `Taip`, jei taip, `Ne`, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“ Mt 5,37. (Jok 5,12). Tada viskas atsistoja į savo vietas. Vartodami tariamai mokslinę terminologiją, abortų šalininkai turi aiškų tikslą - dehumanizuoti negimusį kūdikį. Kai negimęs kūdikis (ne zigota, embrionas, vaisius) kruvinu, skausmingu, žiauriu būdu nužudomas (ne išvalomas, ne nutraukiamas nėštumas, ne menstruacijų ciklas atreguliuojamas), įvyksta tikra žmogžudystė. O visi aborto suokalbininkai ir dalyviai tampa žmogžudystės dalyviais ar bendradarbiais. „Tačiau jokiais žodžiais negalima pakeisti daiktų tikrovės: abortas yra tyčinis ir tiesioginis žmogaus nužudymas pradiniu jo gyvenimo laikotarpiu, trunkančiu nuo pastojimo iki gimimo, nesvarbu kokiomis priemonėmis jis būtų atliekamas. Visas aborto moralinis blogis išaiškėja tada, kai pripažįstame jį esant žmogžudyste...“ („Evangelium Vitae“ [59]). „Kai kurie žmonės mano, kad abortas yra tam tikros rūšies veiksmas, po kurio vaikas išnyksta. Jie vis dar nesupranta, kad tai smurtinis veiksmas.“ Kun. F. Pavone. JAV vis daugiau valstijų ėmė priiminėti įstatymus, reikalaujančius prieš žudant vaiką, privalomai panaudoti nuskausminimo priemones.
Bažnyčia smerkia žmogžudystes, o nusidėjėlius kviečia prie atgailos, kurios dėka, (per Susitaikinimo sakramentą), iš Gailestingiausios Viešpaties Jėzaus Širdies ištryškęs Švč. Kraujas ir vanduo nuplauna visas nuodėmes ir dovanoja visas kaltes.
Abortų propaguotojų šėtonišką ideologiją liudija tiesos baimė. Nors jie savo požiūrį linkę vadinti „progresyviu“, o abortų įstatymus apibūdina kaip „archaiškus“, „pasenusius“, ,,XIX a. anachronizmus“, tačiau vengia kalbėti apie tikrąjį mokslą apie žmogaus pradžią. Genetikos, embriologijos ir kiti mokslai įrodė, kad žmogaus pradžia yra Prasidėjimo momentas. ,,Jei apvaisintas kiaušinėlis nėra savyje visiškas žmogiškas buvimas, tai niekada netaps žmogumi, nes kažkas turėtų būti pridėta prie jo, o mes žinome, kad šito neatsitinka.“ (Dr., fundamentalios genetikos prof. Jerome Lejeune). The Encyclopaedia Britannica: Nauja individualybė sukuriama, kai potencialios spermos elementai susijungia su vaisingos kiaušialąstės ar kiaušinėlio elementais. (The position of modern science on the beginning af human life. Sun life, Greystone, Thaxton, Virginia, 1979. p.20).
Pradėta žmogiška būtybė nuo prasidėjimo momento yra ASMUO. „Jeigu ji nebūtų žmogiška, tai nebūtų niekada įmanoma jos tokia paversti. Tai buvo aišku visada, ir [...] yra aiškiai patvirtinta šiuolaikinės genetikos mokslo. Parodyta, kad nuo pirmosios akimirkos sukuriama programa to, kokia bus ši gyva būtybė: asmuo, individas su tvirtai apspręstais jam būdingais aspektais. (...) Dvasinio sielos egzistavimo empiriniais duomenimis įrodyti negalima, tačiau moksliniai žmogaus gemalo tyrimo duomenys savaime teikia „vertingų nuorodų, leidžiančių, pasitelkus protą, įžvelgti asmens buvimą jau pačioje žmogaus gyvybės pradžioje: kaip individualus žmogus gali nebūti žmogišku asmeniu?“ [58] {Šv. Tikėjimo Mokslo Kongregacija. Instrukcija dėl pagarbos gimstančiai žmogaus gyvybei ir gimdymo orumo „Donum vitae“ (1987. II. 22), I, 1 // AAS 80 (1988), 78-79.} Popiežius Jonas Paulius II Enciklika EVANGELIUM VITAE http://www.lcn.lt/b_dokumentai/enciklikos/evangelium-vitae.html
Pradėtasis žmogus yra asmuo, nes turi nemirtingą sielą. Šiais metais švenčiame Švč. M. Marijos apsireiškimo Lurde metines. Prieš 150 metų Švč. M. Marija pasakė savo vardą: „Aš esu Nekaltas Prasidėjimas“. Tai suponuoja subjekto (aš) egzistenciją (esu) nuo prasidėjimo momento (Nekaltas Prasidėjimas).
Visos pasaulio tautos maldoje Ave, Maria meldžiasi: „ir pagirtas tavo įsčių vaisius Jėzus“ (et benedictus fructus ventris tui, Jesus). Tik Lietuvoje sovietų okupacijos metais buvo iškreipti Šv. Elzbietos žodžiai, sudarkant evangelisto Luko Šv. Rašte užrašytus žodžius. (Lk.1,42) Kaip galima ne asmenį vadinti tikriniu vardu Jėzus? O Marija po angelo Gabrieliaus apsilankymo „susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą“ pas Elzbietą. Reiškia, Švč. M. Marija buvo tik kelių savaičių nėštumo, kai ją pasveikino Elzbieta.
“Štai, vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo kūdikis mano įsčiose.“ Lk 1,44. Žodis `kūdikis` reiškia ŽMOGAUS amžiaus tarpsnį.
Dar vienas didelis melas, kuris šiomis dienomis sąmoningai tiražuojamas, tai posakis, kad „Draudimais nieko nepasieksi.“ Gaila, kad dalis žmonių, kaip „papūgos“ kartoja kitų primestą nesąmonę. Paimkime bet kurį nusikaltimą, pvz. išžaginimą, plėšikavimą ar tėvynės išdavimą. Jei, kaip jie sako, „draudimais nieko nepasieksime,“ nebauskime prievartautojų, vagių, išdavikų. Juk „kalta visuomenė,“, „kaltos aplinkybės,“ „kaltas auklėjimas.“ Galiausiai panaikinkime visą baudžiamąjį kodeksą. Ten ištisi draudimai ir bausmės už draudimų nepaisymą. Kai nebus draudimų, visi vairuotojai nebijos sėstis prie vairo po išgertuvių. Ir įsivyraus mūsų visuomenėje santarvė ir taika... Matom prie kokio absurdo veda „papūgų“ išmintis. Tabako ir alkoholio verslo magnatai pradžioje irgi bandė įpiršti ,,draudimų neefektyvumo teoriją.“
Melas, kad prezervatyvai ir gimdymo kontrolė mažina abortus. Tiesa - gimdymų kontrolė ne sumažina, o padidina abortus. Beveik 60% atėjusių darytis abortų moterų prisipažįsta, kad kontracepcija neapsaugojo. Sekant šėtonu ir laimės ieškant nuodėmėje, ištvirkavimui, paleistuvystei, kaip pagalbinė priemonė imta naudoti kontracepciją. Abortai tik tapo kontraceptinio mentaliteto „atsarginis garo katilas“, t.y. nepasiteisinusios kontracepcijos pasekmė. Esminė, pirminė aborto blogio priežastis – paleistuvystė.
Šėtonui pavyko daugelį įtikinti, kad cheminis, mechaninis abortas yra kontracepcija. Iš tiesų gimdymo kontrolės spiralės yra pradėto vaiko nužudymo priemonė. Naujos kartos kontraceptinės tabletės turi trigubą veikimo principą: sulaiko ovuliaciją, sutirština gleives, dėl ko pasunkėja sąlygos spermai prasiskverbti į gimdą, ir sukelia pokyčius endometriume, gimdos vidaus sienelėje, kas sumažina implantacijos bei maisto gavimo galimybę – pradėtas vaikas miršta.
Mirties Kultūros apologetai mokslo vardu nevengia net klaidinti žmonių. Doc. dr. Gintaras Chomentauskas, žurnale "Psichologija Tau" Moters laisvės rinktis gimdyti ar ne kaina. (Delfi.lt 2008 03 05 http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16189317) įrodinėja, kad abortai sumažina nusikalstamumą, o „prieš moters valią gimę ir be meilės užaugę jos vaikai atkeršija visuomenei už moters apsisprendimo teisės gimdyti ar ne apribojimą.“
„Trys ekonomistai paskelbė naują tyrimą, kuris paneigia pasiūlytą nuomonę, kad abortų legalizavimas sumažina nusikalstamumą. Kritikuotą teoriją pirmą kartą pateikė John Donohue ir Steven Levitt 2001. Šią teoriją sukritikavo Cal State University ekonomikos profesorius Leo Kahane, Nottingham universiteto Business School profesorius David Paton ir Rob Simmons iš Lancaster universiteto. Jie pasinaudojo tiek JAV, tiek Britanijos duomenimis. Daugiau jie kreipė dėmesį į Angliją, nes abortai čia buvo legalizuoti ilgesnį laiko tarpą nuo 1969, kai JAV - nuo 1973 m. Be to britų sveikatos sistema reikalauja apie visus abortus pranešti vyriausybei, priešingai JAV. Dėl to legalių abortų duomenys yra pilni ir aukštos kokybės, rašoma trijų ekonomistų raporte VoxEU interneto svetainėje. Ištyrę nusikalstamumą JAV ir Anglijoje, jie rado, kad po abortų legalizavimo smarkiai išaugo nusikalstamumas Britanijoje. Jie pastebėjo, kad JAV nusikalstamumas 1990 m. sumažėjo. Bet sumažėjo ne tik tarp amerikiečių, gimusių po abortų legalizavimo, bet ir tarp vyresnių amerikiečių, - abortai nusikalstamumui įtakos nepadarė. Jie rašo, kad prieš abortų legalizavimą nenorimi kūdikiai nebūtinai tapo nenorimais vaikais. Tyrimo duomenys buvo išspausdinti akademinio žurnalo Economic Inquiry 2007 balandžio numeryje. Jie yra dalis naujos knygos, kurią parašė tyrinėtojas John R. Lott. Lott ir John Whitley, (Čikagos universitetas) pirmą kartą rašė 2006 m. rugpjūčio mėnesį, paneigdami, kad abortai mažina nusikalstamumą. Kitoje studijoje, parašytoje 2005 lapkričio mėnesį, Christopher Foote, Federal Reserve Bank of Boston vyresnysis ekonomistas ir asistentas Christopher Goetz įrodė, kad Levitt vartoti duomenys buvo klaidingi.“ (Steven Ertelt, LifeNews.com Editor, April 10, 2008 London, England http://www.lifenews.com/int692.html)
Minima knyga “Freakonomics” diskreditavo John Lott. Galima aplankyti jo svetainę: http://johnrlott.tripod.com/2005/11/levitts-abortion-disappeared-when.html Pagrindine svetainė: www.johnrlott.blogspot.com Argumentas be to fiktyvus. Sumažėjimas įvyko visiškai ne dėl kažkada buvusių abortų. Pvz. rimtų nusikaltimų, kuriuos padarė 12-17 m. paaugliai viršūnė buvo, FBI duomenimis, 1993 ir 1994 m. t.y. praėjus 20 metų po Roe v. Wade įstatymo, legalizavusio abortus. http://www.isteve.com/abortion.htm
Abortas yra rimtas moralinis blogis, nes sunaikina nekaltą žmogaus gyvybę. Tai žmogžudystės apibrėžimas. Nėra tokio dalyko, kaip Hitlerio „gyvybė, neverta gyventi“. Yra tik rimtai suklaidinti žmonės, kurie mano, kad kažkieno gyvybė neverta gyvenimo. Negalima spręsti vargo ir nusikalstamumo, žudant vargšus ir nusikaltėlius. Reikia mūsų pagalbos vargšams įveikiant jų skurdą. Vargšės moterys t.p. abortuoja būsimus genijus, artistus, išradėjus, daktarus ir kunigus. "Psichologija tau", Delfi.lt paskelbė klaidinančius, senus ir melagingus teiginius, kad abortai mažina nusikalstamumą. Bet tikrus faktus nutyli. Jiems atsiuntus faktus, jie ne tik nepadėkojo, bet ir jų nepublikavo. Tai rodo jų aklą neapykantą tiesai.
Ciniškiausias abortų pateisinimo melas, galbūt, būtų „dėl moters sveikatos“. Liz Saurez rašo: „Nuo 2000 m. buvo atlikta virš 17 tyrimų apie abortų poveikį moters psichinei, bei fizinei sveikatai, kurie buvo atspausdinti svarbiausiuose medicinos žurnaluose. 2006 m. spalio mėnesį D. Britanijos 15 žymiausių akušerių ir ginekologų paskelbė atvirą laišką London Times apie aborto psichologines pasekmes. Jei moteris darys abortą: ji 65% labiau rizikuos susirgti klinikine depresija; ji 3,5 karto labiau linkusi mirti nuo savižudybės, nelaimingo atsitikimo ar žmogžudystės ateinančiais metais; ji 5 kartus labiau linkusi imti piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, nei gimdžiusi moteris; ji 160% labiau rizikuoja būti paguldyta į psichiatrinę ligoninę, nei gimdžiusi; kad jai iš sekančio nėštumo gims negyvi kūdikiai tikimybė yra 3 kartus didesnė, nei gimdžiusios; ji 60% dažniau persileis per sekantį nėštumą ir, galiausiai, jei darys abortą, jai apie tokias pasekmes nieko nesakys. (Populiation research institute review, March-April 2008, Volume 18, Number 2. P.S. Prie kiekvieno teiginio yra nuoroda į solidaus žurnalo straipsnį.) Straipsnio sutrumpinta versija: http://www.naplesnews.com/news/2008/feb/09/guest-commentary-contrary-evidence-shows-abortion-/
Iš tiesų čia išvardyta tik labai nežymi aborto pasekmių dalis.
Dvasinę kovos prigimtį rodo bažnyčios puolimas ir niekinimas. Bažnyčia per visus amžius vykdė socialinę - karitatyvinę misiją, steigė ligonines, rūpinosi vargšais, prie parapijų kūrė mokyklas, miestuose - universitetus. Visi Lietuvos priešai, norėdami sužlugdyti mūsų valstybę ir tautą, puolė, šmeižė Bažnyčią, uždarinėjo vienuolynus, varžė religiją.
Bažnyčią įsteigė Kristus. Iš tiesų tai ne Bažnyčios, bet Dievo nustatytos valios niekinimas, kova prieš Dievą, nes Bažnyčia atstovauja Kristų. Akla neapykanta Gyvybės, doros gynėjai Bažnyčiai tik parodo šėtonišką Mirties kultūros jėgų prigimtį.
Šėtonas yra Dievo mėgdžiotojas. Tik viską daro priešingai. Kun. Frank Pavone puikiai atskleidžia Dievo Gyvybės Evangelijos ir šėtoniškos abortų ideologijos skirtumus.
„Kaip šv. Jonas pastebi, Kristus mirė, kad suburtų visus išblaškytus Dievo vaikus. Nuodėmė atskiria. Kristus vienija. Žodis „demoniškas“ (gr. diabolos) - tai tas, kuris skiria, atskiria, nešlovina, juodina. Kristus atėjo, kad „velnio darbus sugriautų. (1Jn.3,8). Kristus sako: „Ateikite pas mane, valgykite mano kūną, tapkite Mano Kūnu.“ Abortas, priešingai sako: „Eik šalin!“. Mes neturime tau kambario, neturime tau laiko, netrokštame tavęs, neprisiimam už tave atsakomybės. Išeik iš mūsų kelio!“ Abortas puola žmogaus šeimos vienybę tarp artimiausių asmenų: mamos ir vaiko.
Dievo teisė yra, kad jam paklusta visi kūriniai. (Sacramentary, Preface for Weekdays III). Abortas priešingai, skelbia, kad motinos teisė yra aukščiausia. „Pasirinkimo teisė“ laikoma pakankama, kad pateisintų net kūdikio sudraskymą. Pasirinkimas, atskirtas nuo tiesos yra stabmeldystė. Tai priešingybė tikram garbinimui. Tai kūrinio pretenzija būti Dievu. Tikra laisvė yra randama tik klusnume Dievo tiesai ir valiai. Tikra laisvė yra ne gebėjimas daryti, kas malonu, bet galia daryti kas yra teisu.
Šv.ap.Jonas paaiškino:,,Mes iš to pažinome Dievo meilę, kad jis už mus paguldė savo gyvybę”.1Jn.3,16 Kristus mokina: ,,Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti “.Jn.15,13 Abortas yra tiksli meilės priešprieša. Meilė sako: ,,Aš pasiaukoju dėl kito žmogaus gero”. Abortas sako:,,Aš paaukoju kitą žmogų dėl savo gero.”
Labai panašūs žodžiai, dar daugiau, tie, kuriais Išganytojas mokė meilės prasmės, yra naudojami paremti abortus: ,,Tai yra mano kūnas”. Tie keturi trumpi žodžiai yra sakomi iš priešingo pasaulio su priešingais rezultatais. Kristus atiduoda Savo Kūną, kad kiti galėtų gyventi; abortų šalininkai kabinasi savo kūnų, kad kiti galėtų mirti. Kristus sako: ,,Tai yra Mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas; Tai yra Mano Kraujas, už jus išliejamas”. Šie žodžiai yra aukos, šie žodžiai yra meilės.
Kai Motina Teresė lankėsi Vašingtone 1994 m. ji sakė, kad mes kovojame su abortais mokydami motiną, ką meilė iš tikro reiškia: ,,troškimas vykdyti iki žaizdų atsiradimo… Todėl, motinai, galvojančiai apie abortą, reikia padėti mylėti, tai yra padėti vykdyti iki žaizdų atsiradimo savo planus, savo laisvą laiką, gerbti savo vaiko gyvybę”.
Gustavas Tibonas pasakė, kad tikras Dievas perkeičia smurtą į kančią, kai tuo tarpu netikras dievas perkeičia kančią į smurtą. Moteris, gundoma daryti abortą, perkeis savo kančią į smurtą, jei neleis meilei ją pakeisti ir savo norų išsižadėti.
Eucharistija suteikia abi pamokas ir jėgų. Motina sako: ,,tai yra mano kūnas, mano kraujas, mano gyvenimas, atiduodamas tau, mano vaike.” Kiekvienas norintis grumtis su abortu, turi pasakyti tą patį. Mums reikia lavinti tą patį gerumą, kurio prašome lavinti motinas. Mums reikia sekti tomis paslaptimis, kurias švenčiame. ,,Tai darykite mano atminimui” – liečia mus visus ta prasme, kad mes iš meilės kentėtume su Kristumi, kad kiti galėtų gyventi. Mes turėtume būti kaip apšviesti keliai viduryje siaubingos šėlimo ir griovimo audros ir sakyti: ,,Taip, Viešpatie, aš noriu sugerti (absorbuoti) tą smurtą ir meile perkeisti į asmeninę kančią, kad kiti galėtų gyventi”.
Eucharistija Už Gyvybę judėjimui duoda energijos šaltinį, kuris yra meilė. Iš tiesų, jei Už Gyvybę judėjimas nėra meilės judėjimas, tuomet jis iš viso yra niekas. Bet jei jis yra meilės judėjimas, tuomet jo niekas nesustabdys, nes „Meilė yra stipresnė už mirtį, daug galingesnė net už pragarą”. G.giesm.8,6.“
Graži ironija, nes šūkis "choice" (pasirinkimo laisvė) atsisuko prieš pačią abortų industriją. Jie atskleidė sunkią tiesą, kad jei moterys gali pasirinkti darytis abortą ar ne, taip ir gydytojai gali pasirinkti nedaryti abortų. Medicinos bendruomenėje yra milžiniškas atotrūkis tarp tų, kurie save laiko "pro-choice," ir tų, kurie norėtų tą darbą daryti abortų klinikose. Abortistas Morris Wortman paliudijo: ,,Medicinos bendruomenėje yra milžiniškas moters teisės pasirinkti palaikymas, bet jis trunka tik iki tol, kol ji „nepasirenka mane“ padaryt jai abortą.“ (Medical Tribune, March 6, 1997).
Human Life International organizacijos prezidentas kun. Thomas J. Euteneuer sako, kad abortas yra toks pats kraugeriškas ir ritualinis kūdikių aukojimas demoniškam dievui, kuris vyko per istoriją ir kultūras. Kun. Euteneuer kalba iš keliolikos metų Gyvybės gynėjo ir egzorcisto praktinės bei dvasinės patirties. Jis neseniai paaiškino demonišką aborto prigimtį, pažymėdamas, kad pats Jėzus demoną pavadino ,,galvažudžiu nuo pat pradžios.“ (Jn 8:44). ,,Dvasinė šio baisaus `biznio` dimensija yra jos susisteminimas ritualinės kraujo aukos vaikžudžiui dievui Molochui.“ Jis pastebėjo, kad šis „kraujo ištroškęs“ žvėris yra gerai žinomas ne tik Senajame Testamente, bet ir daugelyje skirtingų kultūrų istorijos bėgyje. ,,Šis demonas nepasitenkina vienkartiniu žmogžudystės aktu šen bei ten. Jo nepasotinamas apetitas nekaltoms mirtims siekia viešo pritarimo pateisinti savo siaubingus veiksmus ir jam reikia sistemiškos to išraiškos, kad padidintų savo garbinimą. Moderni abortų industrija siūlo ritualinę kruviną auką senoviniam aborto demonui. Tai yra kiekviename demoniškos religijos žingsnyje.
- tai yra šventa dogma (pasirinkimas) ("choice"),
- tai yra valdanti hierarchija (Planned Parenthood),
- akolitai ir zakristijonai (klinikų darbininkai ir mirties apsauga),
- kongregacijos (visi abortų rėmėjai) ir
-tai yra vienas vienijantis sakramentinės `malonės` principas (pinigai).
„Trumpai kalbant, abortų industrija yra tobula demoniška sistema, kuri siūlo perversinę šėtono garbinimo formą.“ ,,Atnašaujama auka šioje demoniškoje religijoje nėra gyvulys, kaip buvo aukojama Senojo Testamento Izraelio Dievui teisinėje religinių atnašų sistemoje. Per abortą auka yra nekalta žmogiška būtybė, kuri yra sutverta į `Dievo paveikslą ir panašumą` ir kuri niekada negali apsiginti.“
„Šis nekaltumo, tėvų bendradarbiavimo ir ritualizuoto Dievo veido žmogaus formoje sunaikinimas yra šėtoniškas Tėvo niekinimas su suklaidintų Dievo vaikų dalyvavimu. Sisteminis žmogaus kūno naikinimas, kurį Šv. apaštalas Paulius vadina `Šventosios Dvasios šventove` yra Dievą niekinantis įžeidimas. Jei abortų biznis nėra tikrai demoniškas, tai tuomet niekas nėra.“ Kun. Euteneuer pabrėžė: „Iš šios perspektyvos gilaus dvasinio požiūrio reikalingumas užbaigiant abortų holokaustą yra esminis. Tai mūsų neatleidžia nuo veikos visų žmogiškų būdų užbaigiant abortus, bet mūsų žmogiškąjį aktyvumą pakreipia teisinga perspektyva.“
Einant Liuciferio keliu - atsisakius pripažinti Dievo viršenybę (netarnausiu!), imamasi vadovautis ne dieviškuoju MEILĖS įsakymu, bet pragariškais dėsniais. Vietoj meilės, atjautos, ištikimybės, doros, skaistumo visuomenėje, tokioje tautoje įsigali tiek negimusių (abortai), tiek gimusių neįgaliųjų, ligonių, senyvų žmonių žudymas (eutanazija); paleistuvavimas, neištikimybės, svetimavimas, sodomija, pedofilija, zoofilija ir pan. Ką mes ir matome dabar vykstant. „Kadangi labai įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals.“ Mt 24,12
Nusigręžimas nuo Dievo ir atsigręžimas į piktąjį nepaeina be tragiškų pasekmių.
„Prakeiktas, kas slapta užmuša savo artimą! O visi žmonės atsakys: `Amen!`
Prakeiktas, kas apsiima už kyšį pralieti nekaltą kraują! O visi žmonės atsakys: `Amen!`
Prakeiktas, kas nesilaikys šio Mokymo žodžių ir jų nevykdys! O visi žmonės atsakys: `Amen!`“ Įst.27,24-26.
Mus perspėja išdaviko Judo likimas: „Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują“. „Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.“ Mt 27,4-5. Daugybė abortistų pralieja nekaltą kraują, tuo užsitraukdami ekskomuniką ir rizikuodami amžinuoju gyvenimu.
Kiekvienas seimo narys asmeniškai padarys sprendimą, kuris nulems tūkstančių nekaltų kūdikių gyvenimo likimą. Nuo seimo nario priklausys, ar Baltijos krantus skalaus pieno puta, ar kraujo. Šis balsavimas yra didelė atsakomybė prieš Dievą ir savo amžiną likimą. Kaip Pilotas, ar jie nenusiplaus savo rankas nuo nekaltų vaikų kraujo, kuris šauksis dangaus keršto?
Nors demonas Molochas su savo pasekėjais reikalauja nekaltų vaikų aukų, Dievo vaikai turėtų ginti kiekvieną, - net neįgalų, net pradėtą prievartos keliu vaiką. Pastarasis juk nekaltas už savo tėvo nusikaltimą.
Prasidėjusi ir šiomis savaitėmis suintensyvėjusi kova Už Gyvybę, Už Tiesą ir Dievą yra nepaprastai svarbi Lietuvai. Šis momentas savo reikšme pranoksta visus jubiliejus, minėjimus ir datas 1000 ir daugiau metų laikotarpyje. Nes jubiliejai, minėjimai, datos tėra kažkada buvusių, nors ir reikšmingų įvykių prisiminimas, o šios, dabar vykstančios kovos pergalė arba pralaimėjimas, kainuos ne vieną, bet šimtus tūkstančių nekaltų gyvybių; nulems ilgiems metams, o gal ir amžiams Lietuvos likimą. Griaus arba tvirtins žmonių dorovę. Todėl tenelieka nei vieno abejingo Lietuvos gyventojo. Reikia priminti Krikščioniškoms bažnyčioms, kad abortai egzistuoja su jų pritarimu. Istorija griežčiau teis tas bažnyčias, kurios apatiškos abortų klausimu.
Ši kova yra dvasinė kova. Reikia suvokti, kad abortai yra toks didelis blogis ir taip įsišaknijo mūsų visuomenėje, kad vien žmogiškomis jėgomis jo neįveiksime. Todėl turime griebtis dvasinių ginklų. „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.“ (...) „Tad stokite į kovą, apsijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją.“ Ef. 6,12 -15.
Reikia paskelbti visuotinę maldos akciją, melsti Dievo, kad liautųsi abortai. Kun. Thomas Euteneuer kviečia žmones kiekvieną abortistą, abortų kliniką ir abortų industrijos klientą apdengti Kristaus krauju, kad įveikus demonišką kruviną atnašavimą pačia galingiausia gėrio jėga, žinoma žmogui. Jei Jo Kraują prideramai taikytume kurį laiką su didele meile, pamatytume atsivertimus net pačių ištikimiausių abortų advokatų.
„Apreiškimo knygoje `didingą ženklą` - moterį – lydi `ir kitas ženklas danguje`: `didžiulis ugniaspalvis slibinas` Apr.12,3 (...) Marija padeda bažnyčiai suprasti, kad gyvybė visada yra didžios kovos tarp gėrio ir blogio, tarp tamsos ir šviesos centre. Slibinas tyko, kad `prarytų kūdikį`. (..) O Marija, Šviesioji naujo pasaulio aušra, gyvųjų Motina, tau patikime gyvybės bylą.... Popiežius Jonas Paulius II Enciklika EVANGELIUM VITAE. [104 -105]. Vilnius Aidai 1995,168-170 p.
Lietuva Marijos žemė. Taip mūsų tėvynę pavadino apaštalinis vizitatorius Lietuvai Achilles Ratti, vėliau tapęs popiežiumi Pijum XI 1922-1939. Kreipkimės į Švč. Mūsų Motiną Mariją. Pradėkime visą Lietuvą apimančią rožančiaus maldos akciją už nekaltų kūdikių Gyvybę.
Imkime pasninkauti už abortų propaguotojų atsivertimą, už įstatymą, ginantį nekaltus negimusius vaikelius. Viešpats sakė, kad tam tikros rūšies demonai įveikiami tik malda ir pasninku. (Mt 17:21).
Renkime permaldavimo, atsiteisimo, maldavimo, eucharistines pamaldas už negimusios gyvybės teisinį apsaugojimą.
Kažkas turi mobilizuoti ir pakviesti į šią dvasinę kovą. Kas, jei ne Kovojančios bažnyčios vadai!? Reikalingas dvasinis Kristaus Bažnyčios autoritetas. Tad geros valios žmonės, Kristaus kariuomenės karžygiai, kreipkitės, rašykite, kalbėkite, prašykite kardinolo, arkivyskupo, vyskupų, kad drauge su kitų religijų ir krikščioniškų tikybų vadovais pakviestų visus Lietuvos žmones į galingą maldos, pasninko ir atsiteisimo Žygį Už gyvybę.
P.S. Abortuotų vaikų foto: http://www.priestsforlife.org/images/index.htm
Abortus pasidariusios moterys netyli: http://www.silentnomoreawareness.org/
Galite pasiklausyti kaip plaka dar negimusio vaiko širdelė: (su Realplayer)
3 savaičių; 4 savaičių; 7 savaičių; 11 savaičių; mamos, kaip girdi negimęs vaikas: http://www3.vdu.lt/life/pv/zmpaslapt.htm
